Nirmala Vidija

Jūs pykstate ant gyvenimo tartum maži vaikai,

Kurių mama pasimetė Tamsoj.

Jūs šiaušiatės, išreikšdami nepasitenkinimą

Bevaisėj savo kelionės pabaigoj.

Kad atskleistumėt grožį, dabinatės išsigimėliškai.

Viską vadinate netikrais vardais dėl Tiesos.

Kad pripildytumėt Meilės taurę, jūs išsunkiat emocijas.

Mano mielieji vaikai, mano brangieji,

Kaip jūs pasieksite taiką, kariaudami

Su savimi, su savo esybe, su pačiu džiaugsmu?

Pakanka jūsų pastangų atsisakant savęs –

Apgaulingos paguodos kaukės.

Dabar ilsėkitės lotoso lapuose –

Jūsų brangios Motinos rankose.

Aš linkiu, kad jūsų gyvenimas pasipuoštų nuostabiais žiedais

Ir jūsų akimirkos prisipildytų džiaugsmingo aromato.

Aš linkiu pasitepti savo galvas dieviškąja Meile,

Nes daugiau nebegaliu pakelti jūsų kančių.

Leiskite jus panardinti į džiaugsmo vandenyną

Taip, kad netektumėt savo esybės daug Didesnėje Esybėje,

Kuri šypsosi Jūsų Dvasios žiede,

Slapta pasislėpusi, kad paerzintų jus visą šį laiką.

Suvokite Tai, ir jūs rasite Ją,

Vibruojančią kiekvieną Jūsų plaukelį Džiaugsmu,

Apjuosiančiu visą Pasaulį šviesa…

Motina Nirmala